Ekonomikos terminas vartotas jau Senovės Graikijoje, kas tuo metu reiškė namų ūkių tvarkymo dėsnius ir taisykles. Šiuo metu ekonomika – mokslas, tiriantis gamybinius santykius tam tikroje visuomenės gamybos ir mainų sferoje. Geografijos pamokose nagrinėjami ekonominiai aspektai pasauliniu, regioniniu, lokaliu lygmeniu. Pasaulio ekonomika, regionų ekonomika, šalies ekonomika, gamtos išteklių ekonomika, paslaugų ekonomika, prekybos ekonomika ir pan.  Aiškinamės, kur yra pagrindiniai ekonominiai centrai (miestai, LEZ, pramonės zonos, uostai), kaip geografinė aplinka lemia ekonominę veiklą, kaip šalys ir regionai tampa ekonomiškai susiję (tarptautinė prekyba, tarptautinės kompanijos, valstybių skolinimosi politika, investicijos ir kt.), kodėl vienos šalys yra turtingos, kitos neturtingos. Ekonomika – tai žmonių veiklos sritis, susijusi su gamyba, paslaugomis, prekyba ir išteklių naudojimu tam tikroje geografinėje erdvėje.  Internetinės enciklopedijos apibrėžimas „Ekonomika (gr. oikonomikē - ūkininkavimo menas) – šalies ar kito ūkinio vieneto ūkinė būklė ir veikla, kuria siekiama veiksmingiausiai naudojant turimus ribotus ekonominius išteklius geriausiai patenkinti neribotą visuomenės poreikį įsigyti prekių ir paslaugų. Platesne prasme ekonomika apima ir visuomenės išteklių išdėstymą įvertinant jų panaudojimo alternatyvas, visuomenės produkcijos paskirstymą individams bei grupėms, sritis, kuriose išteklių išdėstymas, paskirstymas ir bendroji produkcija kinta labai sparčiai, efektyvias ir neefektyvias ūkininkavimo sistemas. Išteklių ribotumas reiškia, kad visada reikia rinktis.“

🌍EKONOMIKOS SISTEMOS

🟢 Tradicinė ekonomika – paremta papročiais ir tradicijomis, dažniausiai pasitaiko primityviose ar izoliuotose bendruomenėse.

🟢 Rinkos ekonomika – pagrįsta pasiūlos ir paklausos dėsniais, minimali valstybės intervencija.

🟢 Planinė ekonomika – visa ekonominė veikla reguliuojama valstybės, nėra privačios nuosavybės.

🟢 Mišrioji ekonomika – derinama laisva rinka ir valstybės reguliavimas, o ši sistema vyrauja daugelyje šiuolaikinių šalių.

 

🌍 EKONOMIKA IR ŪKIO SEKTORIAI

🟢 I  Pirminis sektorius –  gamtos išteklių gavimas

Apima: žemės ūkį, miškininkystę, žvejybą, kasybą.

Koks ryšys su ekonomika? Tai bazė visai ekonomikai, nes čia išgaunami pradiniai ištekliai, reikalingi kitoms šakoms. Tradiciškai ši sistema – vadinama agrarine ekonomika (žemės ūkio/bioprodukcinio ūkio). Šiame ekonominės raidos etape dauguma žmonių dirba žemės ūkyje ar gamtos išteklių gavyboje skurdžiose valstybėse.

🟢 II Antrinis sektorius –  pramonė ir gamyba

Apima: gamybą, statybas, energetiką.

Koks ryšys su ekonomika? Gaminamos prekės iš pirmame sektoriuje gautų žaliavų, kuriamos darbo vietos, didinama BVP. Ekonominės raidos etapas – PRAMONINĖS ekonomika.

XIX-XX vyravo Europoje, JAV. Šiuo metu – Kinijoje, Indijoje.

🟢 III  Tretinis sektorius  –  paslaugos

Apima: prekybą, švietimą, transportą, sveikatos priežiūrą, bankus.

Koks ryšys su ekonomika? Didžiausia dalis išsivysčiusiose šalyse. Šis sektorius padeda užtikrinti sklandų prekių ir paslaugų judėjimą bei visuomenės poreikių tenkinimą. Pramonės reikšmė mažėja, bet auga žinių, informacijos ir paslaugų svarba. Ekonominės raidos etapas – PASLAUGŲ sfera. Vakarų Europa, Japonija, Skandinavijos šalys.

🟢 IV  Ketvirtinis sektorius –  žiniomis pagrįstos paslaugos

Apima: mokslinius tyrimus, IT, konsultacijas, duomenų analizę.

Koks ryšys su ekonomika? Skatinamos inovacijos, efektyvumas, kuris padeda plėtoti šiuolaikinę ekonomiką. Silicio slėnis (JAV), Suomija (IT sektorius), kai kurios kitos aukštųjų technologijų sritys.

👉 https://ourworldindata.org/grapher/employment-by-economic-sector

🌍ŽIEDINĖ EKONOMIKA

Žiedinė ekonomika – tai ekonomikos modelis, kuriuo siekiama mažinti atliekas ir kuo efektyviau panaudoti išteklius, sukuriant uždarą ciklą, kuriame produktai, medžiagos ir ištekliai būtų naudojami ilgiau.

Pagrindiniai žiedinės ekonomikos principai:

♻️ Atliekų mažinimas

🔄 Produktų pakartotinis naudojimas

🛠️ Remontavimas ir atnaujinimas

♻️ Perdirbimas

🌱 Tvari gamyba 

Šaltinis: Europos Komisija, „Žiedinės ekonomikos planas“ (2023 m.)

Vaizdo įraše pateikiama išsamesnė informacija ir pavyzdžiai  ​

🌍 MIKROEKONOMIKA IR MAKROEKONOMIKA

Mikroekonomika tiria atskirų ekonomikos dalyvių (vartotojų, įmonių) elgseną ir sprendimus. Ji aiškinasi, kaip šie dalyviai priima sprendimus dėl išteklių paskirstymo, kainų formavimo ir kaip veikia atskiros rinkos.

Makroekonomika tiria visos ekonomikos reiškinius plačiu mastu – šalies, regiono ar net pasaulio lygmeniu. Ji analizuoja bendrus rodiklius ir siekia suprasti ekonomikos augimą, nedarbą, infliaciją bei kitus makroekonominius procesus.

PALYGINIMAS

Lokalūs mikroekonomikos ir makroekonomikos pavyzdžiai

Vietinių parduotuvių kainų politika. 

Nedarbo lygis rajone. Aukštas nedarbas Ignalinos rajone po AE uždarymo.

Regioninės mikroekonomikos ir makroekonomikos pavyzdžiai

Regioninė gamykla ir jos poveikis darbo rinkai. Kauno LEZ (laisvoji ekonominė zona) veiklos įmonės, kurios samdo darbuotojus iš aplinkinių savivaldybių.

Ekonominis augimas regione. Klaipėdos regiono ekonomikos augimas dėl uosto plėtros ir transporto srautų didėjimo.

Globalios  mikroekonomikos ir makroekonomikos pavyzdžiai

 „IKEA“ atidaro naują parduotuvę ir kaip tai veikia vartotojus bei vietinę konkurenciją.

Pasaulinės ekonominės krizės. 2008 m. finansų krizė arba COVID-19 pandemijos poveikis pasaulio ekonomikai (BVP mažėjimas, prekybos sutrikimai).

 

🌍 ŠEŠĖLINĖ EKONOMIKA

Šešėlinė ekonomika  – tai ekonominės veiklos dalis, kuri nėra oficialiai registruojama ir neįtraukiama į statistinius rodiklius, tokius kaip BVP. Ji apima tiek nelegalią veiklą (prekybą narkotikais, kontrabanda), tiek legalią veiklą, kuri slepiama siekiant išvengti mokesčių ar kitų įsipareigojimų valstybės institucijoms.

Pagrindinės šešėlinės ekonomikos ypatybės:

Veikla vykdoma siekiant išvengti mokesčių mokėjimo.

Nesumokamos socialinio draudimo įmokos.

Nepaisoma darbo standartų, saugumo reikalavimų ar kitų teisinių normų.

Išvengiama įvairių administracinių procedūrų laikymosi.

Pavyzdžiai lokaliu, regioniniu, globaliu lygmeniu

Lietuvoje

Nelegali alkoholio gamyba ir prekyba.

Cigaretės, alkoholiniai gėrimai yra įvežami iš kaimyninių šalių ir parduodami be mokesčių kaip kontrabanda (neteisėtas prekių ir kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną).

Darbuotojai dirba be oficialių sutarčių, nemokant mokesčių ir socialinių įmokų.

Daugiau informacijos sužinosite skaitydami šį leidinį. 

👉 /https://www.llri.lt/wp-content/uploads/2016/12/LSE-2015-versija-internetui.pdf

Europoje

Kipre šešėlinė ekonomika sudaro nemažą BVP dalį.

Pasaulyje 

Šešėlinės ekonomikos mastai dažnai didesni dėl silpnos institucijų kontrolės ir aukšto nedarbo lygio. Valstybė praranda mokesčių pajamas, kurios galėtų būti skirtos viešosioms paslaugoms.

Įmonės, kurios veiklia šešėlyje, gali siūlyti mažesnes kainas, nes nemoka mokesčių.

Mažesnės gautos įmokos į socialinio draudimo fondus gali lemti socialinių paslaugų kokybę.

Pietų Italijoje paplitęs neoficialus užimtumas, o ypač žemės ūkyje ir smulkiajame versle.

Meksikoje – didelė neoficiali darbo rinka dėl skurdo lygio ir silpnos kontrolės.

Kai kurių Afrikos šalių šešėlinė ekonomika sudaro daugiau nei 50 % ekonomikos dėl nepakankamos institucijų kontrolės.

 

 

📝Atlik pateiktas užduotis

🟢 1 Ką tiria mikroekonomika?  ✅                                                                                                                                                                                                                               

A ) Vartotojų ir įmonių sprendimus rinkoje                                                                                               

B ) Nedarbo lygį                                                                                                                                           

C ) Tarptautinę prekybą                                                                                                                                  

Kas sudaro didžiausią dalį Lietuvos BVP?
A) Žemės ūkis
B) Pramonė
C) Paslaugos
D) Statyba

Kuriai valstybei būdinga planinė ekonomika?
A) Norvegija
B) Kuba
C) Vokietija
D) Lenkija

Kuri iš šių veiklų priklauso šešėlinei ekonomikai?
A) Registruota prekyba
B) Nelegali darbo veikla be sutarties
C) Eksportas
D) Mokesčių mokėjimas

Kas būdinga žiedinei ekonomikai?
A) Vienkartinis vartojimas
B) Atliekų mažinimas
C) Linijinė gamyba
D) Didėjanti tarša

Kas yra makroekonominis rodiklis?
A) Vartotojo sprendimas pirkti prekę
B) Bendras nedarbo lygis šalyje
C) Konkurencija tarp dviejų įmonių
D) Įmonės pelno analizė

Kuriame ūkio sektoriuje dirba daugiausia žmonių išsivysčiusiose šalyse?
A) I sektorius
B) II sektorius
C) III sektorius
D) IV sektorius

Kokia yra pagrindinė šešėlinės ekonomikos priežastis?
A) Mažos prekių kainos
B) Mokesčių vengimas
C) Laisva rinka
D) Eksporto augimas

Kuri veikla priklauso II ūkio sektoriui?
A) Bankininkystė
B) Automobilių gamyba
C) Žemdirbystė
D) Turizmas

Kuri iš šių savybių būdinga rinkos ekonomikai?
A) Valstybinė gamybos kontrolė
B) Laisva konkurencija
C) Centralizuotas planavimas
D) Fiksuotos kainos

🟢 2 Sąvokų sujungimo užduotis ✏️ 

Ats.: 1 - __ ; 2 - __ ; ... ; 10 - __

SĄVOKA                                            APIBŪDINIMAS

1. BVP                                              A) Visa legali ir neapskaityta veikla.

2. Mikroekonomika                      B) Prekių ir paslaugų rinkos analizė.

3. Makroekonomika                     C) Bendras prekių ir paslaugų kiekis per metus.

4. Šešėlinė ekonomika                 D) Neapskaityta ekonominė veikla.

5. Planinė ekonomika                  E) Valstybė valdo sukuria ir nustato kainas.

6. Rinkos ekonomika                   F) Laisva konkurencija ir kainų formavimas.

7. I ūkio sektorius                         G) Žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba.

8. II ūkio sektorius                       H) Pramonė, statyba.

9. III ūkio sektorius                     I) Paslaugos, švietimas, sveikatos apsauga.

10. Žiedinė ekonomika               J) Išteklių taupymas, perdirbimas, pakartotinis naudojimas.

🟢 3 Palyginimo užduotys 📖

Palygink mikroekonomiką ir makroekonomiką.
➤ Įvardyk 2 skirtumus tarp šių ekonomikos šakų.

Palygink planinę ir rinkos ekonomiką.
➤ Įvardyk esminius skirtumus.

🟢 4 Diagramos 

Remkis duotomis diagramomis ir atsakyk į klausimus

1. Kuriame ūkio sektoriuje (I, II ar III) dirba daugiausia žmonių Lietuvoje?

2. Kodėl šis sektorius dominuoja?

3. Įvardyk 2-4 šalis, kuriose 2020 m. buvo didžiausias užimtumas I sektoriuje.

4. Kurioje ekonominėje sistemoje (planinė, rinkos, ar mišri) yra daugiau valstybės įsikišimo?