🌍
Geografija 12 klasė
GLOBALIZACIJOS RAIDA
Šilko kelias – senovinis prekybos kelių tinklas, kuris jungė Rytus ir Vakarus. Šilko keliu prekyba vyko su: Kinija, Vidurio Azijos šalimis, Viduržemio jūros regionu. Ankstyvame globalizacijos raidos etape dominavo prekyba arabiškais prieskoniais, kinų šilku, romėnišku stiklu, Persijos kilimais ir parfumerija, indų brangakmeniais, dramblio kaulu, romėniškais tauriaisiais metalais. I-VII a. plito budizmo idėjos, popieriaus gamybos paslaptys.
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu naujų maršrutų atradimai paskatino prekybą tarp šalių. Karavelių (jūriniai burlaiviai) patobulinimas, orientavimosi prietaisai (astroliabija, kompasai) suteikė galimybę leistis į tolimas keliones. K. Kolumbas 1492 m. atrado Ameriką, o po naujų žemių atradimų Europos rinka papildyta naujais resursais: metalais, žemės ūkio kultūromis. Bulvės, kukurūzai, pomidorai, pupelės, ananasai, avokadai įtraukti į europiečių mitybos racioną. Aukso atsargos papildė Europos šalių lobynus. Užsimezgė ryšiai tarp kolonijų ir metropolijų. Vietiniai gyventojai nyko dėl ligų, prievartos, vergovės. Plito krikščionių kultūra, kuri skatino vietos bendruomenių tradicijų nykimą. 1498 m. Vasco de Gamai atradus jūros kelius su Indija užsimezgė tiesioginė prekyba prieskoniais, apeinant Artimųjų rytų prekybininkus. 1519-1522 Magelano ekspedicijai įrodžius, jog žemė apvali atsivėrė naujos galimybės globalizacijos plėtrai.
Pramonės perversmas – paskatino pasaulinės rinkos formavimąsi, nes tobulėjo komunikacijos prietaisai (telegrafas), vyko transporto infrastruktūros pažanga (garlaiviai, geležinkeliai ir kt.).
XX-XXI a. spartėjo technologijų pažanga: aviacija, kompiuteriai, internetas.
XXI skaitmenizacijos amžius: dirbtinis intelektas, robotų gamyba, pasaulinė el. prekyba, tarptautinių bendrovių įtaka, virtualus švietimas. Neseniai susiformavusios skaitmeninės finansų sistemos „PayPal“, leidžia greitai atlikti finansines transakcijas, atsirado kriptovaliutos „Bitcoin“, skaitmeniniai bankai „Revoliut“, mobilios piniginės ir kita.
GLOBALIZACIJA
Globalizacija – visuotinė politinė, ekonominė ir kultūrinė integracija bei unifikacija. Unifikacija globalizacijos kontekste reiškia procesą, kai pasaulio kultūros, ekonomikos, teisės sistemos ir technologijos tampa suderintos ir suvienodintos. Unifikaciją lemia tarptautinis bendradarbiavimas, technologijų plėtra ir globalios rinkos integracija. Globalizacija yra pasaulinis procesas, apimantis didesnį šalių tarpusavio ryšį bei priklausomybę. Ji apima kelias pagrindines sritis, kurios daro įtaką visuomenėms visame pasaulyje. Skiriamos šios globalizacijos sritys: ekonominė, politinė, kultūrinė, aplinkosauginė, technologinė. Ekonominė globalizacija reiškia prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo jėgos judėjimą tarp valstybių. Laisvosios prekybos susitarimai tarp šalių, globali finansų sistema, išteklių ir darbo jėgos pasiskirstymas, tarptautinių korporacijų plėtra sudaro pagrindinius globalizacijos ekonominius mechanizmus, kurie lemia tarptautinės prekybos augimą, kapitalo judėjimą ir pasaulio rinkų tarpusavio priklausomybę. Politinė globalizacija skatina tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą, siekiant spręsti pasaulines problemas. Tarptautinių organizacijų pavyzdžiai: Europos Sąjunga (ES), UNESCO, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija (NATO), Tarptautinis valiutos fondas (TVF), G7 ir G20 – pasaulio galingų valstybių grupės. Kultūrinė globalizacija yra procesas, kuris sujungia pasaulį į vieną bendruomenę. Amerikietiškos kultūros elementai: populiarioji muzika, filmai, greito maisto restoranai plinta visame pasaulyje. Kultūrinis imperializmas ir amerikonizacija gali įtakoti vietos bendruomenių tradicijų nykimą. Kultūrinis imperializmas – procesas, kai dominuojanti kultūra daro stiprią įtaką kitoms kultūroms, silpnindama ar išstumdama vietinius papročius, vertybes ir tradicijas. Dėl istorinių veiksnių anglų kalba tapo globalia, kuri vartojama politikoje, versle, internete, socialiniuose tinkluose, vaizdo žaidimuose, popkutūroje ir kitur. Didžioji dalis sukurto interneto turinio – anglų kalba. Pvz.„ „Google, Amazon, Facebook, Instagram, TikTok, YouTube, Twitter, Microsoft, Netflix, Disney“. Bendraudami mokiniai savo šnekamojoje kalboje įterpia angliškų šūkių, terminų. Spračiai plinta angliški užrašai viešose erdvėse. Dažnai vartojami barbarizmai (svetimybės) neigiamai veikia lietuvių kalbos autentiškumą. Jaunimo kalboje lietuvinami anglicizmai. (Pvz., „Išpardavimas (sale – seilas), nuobodu (boring), patinka (like), įrašas (story – storis), istorija (hystory), sekimas (follow)“. Vakarietiškos muzikos dominavimas radijo stotyse išstumia vietinių šalių muziką. Neišimtis ir Lietuva, kurioje Lietuviška muzika kuriama pagal vakarietiškus standartus. Populiariausia muzikos platforma pasaulinių mastu „Spotify“, kurioje galima paklausyti populiariausių pasaulio hitų. „Spotify“ taip pat siūlo ir lietuviškų dainų grojaraščius. Labai populiarios muzikos transliavimo platformos „YouTube, Apple Music“. Kultūrinis imperializmas veikia lietuviškas tradicijas bei šventes. Vėlinės sietinos su senosios lietuvių religinės kultūros paveldu. Jos minimos lapkričio 2 d. Tai diena, kuri skirta mirusiesiems pagerbti. Lietuvoje 2024-11-01 minima Visų Šventųjų diena. Tai yra katalikų šventė, kuri skirta pagerbti visus šventuosius. Ši diena valstybinė šventė, kurios metu tradiciškai lankome kapus. Po nepriklausomybės atkūrimo XX a. pabaigoje Lietuvoje atsirado Helovinas su vakarietiškos kultūros įtaka. Šventė tapo „madinga“, „moderni“ kaip alternatyva vietinėms tradicijoms, o ypač Vėlinėms. Helovinas tapo komercinė šventė, kurios esmė – vartojimas, o ne tradicijų puoselėjimas. Siaubo parkų steigimas, baimės kambariai, moliūgų skaptavimo dirbtuvės, Helovino renginiai, vakarėliai, Helovino konkursai labai greitai išplito ir tapo populiarūs. Glokalizacija – terminas, kuris apibūdina globalizacijos ir lokalizacijos derinį, prisitaikant prie vietos rinkos poreikių ir tradicijų. Lokalizacija – procesas, kai tam tikras produktas ar programinė įranga yra pritaikoma konkretaus regiono kalbinei ir kultūrinei terpei.
GLOBALIZACIJA IR DARNUS VYSTYMASIS
Darnus vystymasis – tai kiekvieno žmogaus atsakomybė už planetos ateitį, siekiant sukurti subalansuotą visuomenę, aplinkosaugą, ekonomiką ir socialinę gerovę. Darnaus vystymosi tikslai skatina tvarius sprendimus kasdieniame gyvenime – nuo energijos taupymo, atliekų rūšiavimo iki socialinio teisingumo bei inovacijų plėtros. Europos Sąjunga įgyvendina Žaliąjį kursą, kuriuo siekia mažinti taršą, plėsti atsinaujinančią energetiką ir užtikrinti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami atsakingai. Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie tvarios ateities, priimdamas sąmoningus sprendimus ir skatindamas pokyčius savo bendruomenėje. Ekologinis pėdsakas yra rodiklis, kuris parodo, kiek gamtos išteklių žmonės sunaudoja, kad patenkintų savo gyvenimo būdo poreikius. Kiekvienas žmogus palieka tam tikrą ekologinį pėdsaką – tai yra, kiek žemės ir vandens reikia, kad būtų patenkinti jo poreikiai: maistui, energijai, daiktams ir atliekų neutralizavimui. Didelis ekologinis pėdsakas reiškia, kad naudojame daugiau išteklių, nei planeta gali atsinaujinti. Darnus vystymasis ir Europos Žaliasis kursas yra glaudžiai susiję, nes abu siekia subalansuoti ekonomikos augimą, socialinį teisingumą ir aplinkos apsaugą. Darnus vystymasis yra pasaulinis tikslas, o Žaliasis kursas yra Europos Sąjungos strategija, skirta spręsti klimato kaitos ir aplinkos problemas. Darnaus vystymosi tikslus (DVT-Sustainable Development Goals) JT 2015 patvirtino ir numatė iki 2030 m. pagerinti pasaulio padėtį.
Darnaus vystymosi tikslai (DVT):
🟢 1. Skurdo panaikinimas
Užtikrinti, kad niekas pasaulyje negyventų skurde, skatinti ekonominę lygybę ir geresnį gyvenimo kokybę.
🟢 2. Bado mažinimas
Sukurti tvarias maisto tiekimo sistemas, kovoti su badu ir užtikrinti, kad visi žmonės būtų sveiki ir pakankamai maitintųsi.
🟢 3. Gera sveikata ir gerovė
Užtikrinti sveikatos priežiūrą visiems, mažinti vaikų mirtingumą, kovoti su užkrečiamomis ligomis ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
🟢 4. Kokybiškas švietimas
Suteikti visiems vaikams ir suaugusiems galimybę mokytis, stiprinti švietimo kokybę ir prieinamumą.
🟢 5. Lyčių lygybė
Užtikrinti, kad moterys ir vyrai turėtų vienodas teises į švietimą, darbo galimybes ir sprendimų priėmimą.
🟢 6. Švarus vanduo ir sanitarija
Prieiga prie saugaus geriamojo vandens, sumažinti vandens taršą ir skatinti tvarią vandens naudojimo politiką.
🟢 7. Prieinama ir švari energija
Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
🟢 8. Deramas darbas ir ekonomikos augimas
Užtikrinti geras darbo sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir inovacijas.
🟢 9. Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra
Investuoti į tvarią infrastruktūrą, technologijas ir inovacijas, kurios skatintų ilgalaikį vystymąsi.
🟢 10. Nelygybės mažinimas
Skatinti socialinę ir ekonominę lygybę, mažinti pajamų skirtumus tarp skirtingų visuomenės grupių.
🟢 11. Darnūs miestai ir bendruomenės
Kurti žalius, ekologiškus ir saugius miestus, su geresne infrastruktūra ir švaresne aplinka.
🟢 12. Atsakingas vartojimas ir gamyba
Mažinti atliekų kiekį, skatinti perdirbimą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą.
🟢 13. Klimato kaitos švelninimas
Kovoti su klimato kaita, mažinti anglies dvideginio emisijas ir skatinti ekologiškus sprendimus.
🟢 14. Gyvybė vandenynuose
Saugoti jūrų ekosistemas, mažinti taršą ir reguliuoti žvejybos veiklą.
🟢 15. Gyvybė žemėje
Apsaugoti miškus, biologinę įvairovę ir natūralias ekosistemas, skatinti atsakingą žemės naudojimą.
🟢 16. Taika, teisingumas ir stiprios institucijos
Skatinti žmogaus teises, teisės viršenybę, demokratiją ir veiksmingą institucijų veiklą.
🟢 17. Partnerystės siekiant tikslų
Skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, investicijas ir žinių dalijimąsi, siekiant paspartinti darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
👉 https://www.youtube.com/watch?v=Bxj9U-VvJH8
📝Atlik pateiktas užduotis
🔍I UŽDUOTIS MOKINIAMS „Darnaus vystymosi įgyvendinimas Lietuvoje“ 🌍
Internete pateikta informacija apie darnaus vystymosi tikslų (DVT) įgyvendinimą Lietuvoje, įskaitant statistinius rodiklius ir vizualizacijas.
1.1 Pasirinkite tris DVT tikslus.
1.2 Perskaitykite informaciją apie jų įgyvendinimą Lietuvoje.
1.3. Atsakykite į klausimus:
Kokie pagrindiniai pasiekimai Lietuvoje šioje srityje?
1.4 Su kokiais iššūkiais susiduriama?
1.5 Kokie duomenys ar statistika pateikti internetinėse svetainėse?
🔍II UŽDUOTIS MOKINIAMS „Ekologinis ir tvarus žemės ūkis. Žemės ūkis Europoje ir ES žaliasis kursas“ 🌍
1. Apsilankykite šaltinyje: Ekologinis ir tvarus žemės ūkis.
👉 https://padlet.com/eglepoderiene/ekologinis-ir-tvarus-em-s-kis-em-s-kis-europoje-ir-es-aliasi-n5oq1z7x17ufdm
2. Peržiūrėkite pateiktą informaciją apie tvarų žemės ūkį, ES Žaliąjį kursą ir ekologines iniciatyvas.
3. Atsakykite į pateiktus klausimus.
TURIZMAS
Turizmas (ekonomikos globalizacija) tapo tikru globalizacijos reiškiniu, darančiu įtaką transporto, apgyvendinimo, maitinimo, pramogų sektoriams, veikiantis kultūras, tautas, tradicijas.
Šaltinis: smp2014ge.ugdome.lt
Globalizacija pakeitė turizmo sektorių, padarydama keliones greitesnes, patogesnes ir prieinamesnes įvairių šalių žmonėms. Šventas Augustinas yra pasakęs „Pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik vieną knygos puslapį.“
Turizmo rūšys
Verslo turizmas
✅ Dalyvavimas konferencijose, seminaruose, verslo susitikimuose, parodose, įvairūs mokymai (Erasmus+) ir profesiniai renginiai.
Sportinis turizmas
✅ Dalyvavimas sporto renginiuose, treniruotėse, futbolo čempionatuose, Olimpinėse žaidynėse, sporto treniruotėse, stovyklose, slidinėjimas, alpinizmas, banglenčių sportas ir kt.
Pramogų turizmas
✅ Atrakcionų, nuotykių parkai, koncertai ir kt.
Gydomasis (medicininis) turizmas
✅ Gydymas ir reabilitacija sanatorijose, įvairios procedūros, estetinė ir plastinė chirurgija užsienyje.
Kultūrinis turizmas
✅ Istorinių vietovių, paminklų lankymas,
muziejų, parodų, teatrų ir koncertų lankymas.
Ekoturizmas/ TVARUS turizmas
✅ Nacionalinių parkų ir gamtos rezervatų lankymas, laukinės gamtos stebėjimas ir žygiai. Tikslas – aplinkos tausojimas ir gamtos pažinimas.
Darnus kultūrinis turizmas – tai strateginis požiūris, leidžiantis išsaugoti paveldą ir kartu užtikrinti, kad turizmas nekenktų vietos bendruomenėms bei jų autentiškumui.
Poilsinis turizmas
✅ Paplūdimio, kalnų ar kurortų lankymas.
Pažintinis turizmas
✅ Istorinių vietovių ir paminklų, muziejų, teatrų lankymas.
Religinis (piligrimystė) turizmas
✅ Piligriminės kelionės į religines vietas.
Krikščionybė ✝ Jeruzalė (Izraelis): Kristaus kančios kelias, Šventojo kapo
bažnyčia. Vatikanas: Šv. Petro bazilika, popiežiaus rezidencija. Santjago de Kompostela (Ispanija) – Šv. Jokūbo kelias (Camino de Santiago).
Marijos apsireiškimo vietos: Lurdas, Fatima, Šiluva ir kt.
Islamas ☪ Meka (Saudo Arabija) – švenčiausia musulmonų vieta, privaloma aplankyti bent kartą gyvenime musulmonams (Hadžas).
Medina (Saudo Arabija) – pranašo Muhammedo kapas Al-Masjid an-Nabawi mečetėje. Al Aksa mečetė (Jeruzalė, Izraelis) – trečioji pagal šventumą vieta islame.
Hinduizmas 🕉 Varanasis (Indija) – švenčiausias miestas Gango upės pakrantėje.
Budizmas ☸ Lumbinis (Nepalas) – Budos gimimo vieta. Bodh Gaya (Indija) – Bodhi medis, po kuriuo Buda pasiekė nušvitimą.
Sarnath (Indija) – vieta, kur Buda skelbė savo pirmąjį pamokslą. Kushinagar (Indija) – vieta, kur Buda pasiekė nirvaną.
Potala rūmai (Tibetas, Kinija) – Dalai Lamos istorinė rezidencija.
Judaizmas ✡
Jeruzalė (Izraelis) – Raudų siena, Šventyklos kalnas.
Tvarus turizmas
Europos Sąjungoje plinta tvaraus turizmo idėja, kuri paremta Jungtinių Tautų, Pasaulio Turizmo Organizacijos gairėmis, kurios skatina aplinkos tausojimą. Darniam kultūriniam turizmui svarbus kultūros paveldas ir vietos bendruomenės. Darnus kultūrinis turizmas yra esminė regioninių ir makroregionų plėtros strategijų dalis. Skatinama dviračių maršrutų plėtra, tvarūs turizmo produktai, sukurta Europos turizmo rodiklių sistema. Kopenhaga yra miestas, kuriame daugiau nei 40% gyventojų važinėja dviračiais, o viešasis transportas varomas atsinaujinančia energija. Amsterdamas laikomas dviračių sostine, kurioje aktyviai ribojamas automobilių eismas. Lietuvoje skatinama dviračių takų infrastruktūros plėtra. Ekologiškos transporto priemonės neišskiria CO₂ ir kitų teršalų, mažina oro taršą, jos naudingos žmogaus sveikatai, sumažina spūstis miestuose, skatina vietos bendruomenių verslus. Šalia dviračių takų atsiranda parduotuvių, kavinių, maisto vagonėlių, pramogų parkų ir kitų paslaugų. Takų įrengimui panaudojamos Europos Sąjungos fondų lėšos, Lietuvos biudžeto lėšos. Įgyvendindama ES žaliojo kurso kryptį Kauno rajono savivaldybė įrengė dviračių takų ir sudarė sąlygas seniūnijų gyventojams pasirinkti tvarias transporto priemones: dviračius, riedžius, elektrinius paspirtukus. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra parengusi dviračių transporto plėtros strategines gaires iki 2035 metų.
UNESCO Pasaulio paveldo ir tvaraus turizmo programa buvo pradėta įgyvendinti 2013 m. Jos tikslas – suderinti Pasaulio paveldo išsaugojimą su atsakingu ir tvariu turizmu. Programa siekia užtikrinti, kad turizmas prisidėtų prie kultūros ir gamtos paveldo apsaugos, o ne ją žalotų.
Pagrindiniai programos uždaviniai:
Kurti strategijas, skatinančias tvarų turizmą Pasaulio paveldo vietovėse.
Skatinti vietos bendruomenių įtraukimą į turizmo plėtrą, kad jos gautų ekonominę naudą.
Užtikrinti, kad turizmas išliktų suderinamas su paveldo apsaugos principais.
Prie tvaraus turimo gali padėti ir tu!
Rinkis maisto kiekį, kurį suvalgysi, kad išvengtum maisto švaistymo.
Tinkamai rūšiuok atliekas.
Taupyk elektros energiją.
Viešbučiuose atsisakyk kiekvieną dieną keisti rankšluosčius ir patalynę. Turizmo sektorius yra vienas iš didžiausių vandens vartotojų, o patalynės ir rankšluosčių skalbimas reikalauja daug vandens resursų.
Nepalik šiukšlių gamtoje.
Darnus kultūrinis turizmas – ES kultūros paveldo politikos dalis, tai strateginis požiūris, leidžiantis išsaugoti paveldą ir užtikrinti, kad turizmas nekenktų vietos bendruomenėms bei jų autentiškumui.
1️⃣ Europos kultūros paveldas yra svarbus turizmo plėtrai.
2️⃣ Turizmo ir kultūros paveldo apsaugos pusiausvyra.
3️⃣ Vietos bendruomenės ir kultūros specialistai aktyviai dalyvauja sprendimų priėmime. Reikia subalansuoti turizmą ir paveldosaugą, užtikrinant autentiškumą bei ilgalaikės vietovės naudą.
4️⃣ Tvarumo principų įgyvendinimas.
Daugiau informacijos:
Europos Komisija. (2021, lapkričio 4). Darnus kultūrinis turizmas. Kultūra ir kūryba.
Mūsų šalyje taip pat skatinamas tvarus turizmas. Žmonės vis daugiau renkasi kaimo turizmo sodybas, ekologinius ūkius, pažintinius takus pelkėse, miškuose, dviračių takus, ramų poilsį kempinguose ir pan.
📝Atlik pateiktas užduotis🌍
🔍Turizmas
1. Pasirinkus atsakymą:
Kuri teisingumo rūšis yra tiesiogiai susijusi su estetinės chirurgijos paslaugomis?
A) Poilsinis turizmas
B) Ekoturizmas
C) Gydomasis turizmas
D) Verslo turizmas
2. Įrašyk trūkstamą sąvoką:
Turizmas, kurio tikslas – _____________paveldo ir vietos bendruomenių autentiškumo išsaugojimas, vadinamas darnusis kultūrinis turizmas.
3. Parašykite šių religijų: KRIKŠČIONYBĖS, ISLAMO, BUDIZMO, HINDUIZMO, JUDAIZMO svarbiausius piligrimystės centrus. Vietovei priskirkite religiją.
a. Varanasis
b. Jeruzalės
m. Meko
d. Lumbinis
e. Vatikanas
4. Kuriai turizmo rūšiai priskirtum šiuos užsiėmimus?
Koncertų lankymas___________________________________
Futbolo čempionatų stebėjimas______________________
Konferencijų dalyviai_________________________________
Žygių gamtoje_________________________________________
Gydymas sanatorijose_________________________________
5. Įvardink dvi priežastis, kodėl ekoturizmas laikomas „tvariu turizmu“?
6. Sukurk argumentuotą tekstą (trumpas rašinys) „Kodėl vietos bendruomenių įtraukimas yra būtinas darniojo kultūrinio turizmo plėtrai?“ Tekste paaiškink, kodėl svarbu įtraukti vietos gyventojus ir bendruomenes į turizmo sprendimų priėmimą bei plėtrą.
7. Aprašyk trumpai (3–5), kaip verslo turizmas gali padėti prie šalies ekonomikos.
8. Perskaityk žemiau pateiktus aprašymus ir įrašyk tinkamą turizmo rūšį.
Dovydas vyko į konferenciją Berlyne, kur skaitė pranešimą apie dirbtinį intelektą. Po renginio jis kartu verslo susitikime su partneriais.
Turizmo rūšis: _______________________________
Renata keliavo į Ispaniją, kad nueitų Šv. Jokūbo kelią ir apsilankytų Santjago de Komposteloje.
Turizmo rūšis: _______________________________
Mantas su draugais išvyko slidinėti į Alpes ir kalnų slidinėjimo stovykloje.
Turizmo rūšis: _______________________________
Šeima nusprendė praleisti prie Graikijoje, ilsėdamiesi jūros paplūdimyje ir viešbutyje su SPA paslaugomis.
Turizmo rūšis: _______________________________
Gintarė keliavo į Italiją aplankyti Koliziejų, Vatikano muziejų, žiūrėjo operą Romos teatre.
Turizmo rūšis: _______________________________
Tomas vyko į Vokietijos sanatoriją, kur jam buvo atliekamos reabilitacinės procedūros po operacijos.
Turizmo rūšis: _______________________________
Indrė keliavo į Paryžių Luvro muziejus, Eifelio bokšto ir susipažinti su miesto istorija.
Turizmo rūšis: _______________________________
Gabrielė su šeima išvyko į atrakcionų parką Vokietijoje, kur linksminosi visą dieną.
Turizmo rūšis: _______________________________
Simas suteikia Erasmus+ mokymuose Prancūzijoje, kur gilino savo profesines žinias apie tvarų žemės ūkį.
Turizmo rūšis: _______________________________
9. Parašyk 3 būdus, kaip kiekvienas turistas gali padėti prie tvarios turizmo plėtros, remdamasis skaityta informacija.
10. Perskaityk teiginius ir kiekvienam jų priskirk tinkamą sąvoką:
Programa, kuri siekia suderinti turizmą su kultūros ir gamtos paveldo apsauga. → _____
Skatina dviračių takų plėtrą, mažą taršių transporto priemonių naudojimą, vietos verslus. → _____
Strategiškai siekia išsaugoti paveldą ir saugos bendruomenių autentiškumą nuo masinio turizmo poveikio. → ______
(A) Tvarus turizmas
(B) Darnus kultūrinis turizmas
(C) UNESCO Pasaulio paveldo ir tvaraus turizmo programa
UNESCO PAVELDAS
UNESCO – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija, kuri įkurta 1945 m. Šios organizacijos tikslas – skatinti taiką, saugumą ir bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros ir komunikacijos srityse. 🌍 UNESCO organizacijai priklauso 194 šalys. Lietuva prie šios organizacijos prisijungė 1991 m.
Daugiau informacijos:
UNESCO puslapyje 👉 https://whc.unesco.org/en/list/
Ugnė Karvelis (1935-2002) buvo žymi Lietuvos diplomatė, rašytoja ir vertėja, reikšmingai prisidėjusi prie Lietuvos kultūros paveldo pripažinimo tarptautiniu mastu. Jos pastangomis 1994 m. į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą buvo įtrauktas Vilniaus senamiestis, 2000 m. Kuršių nerija. Ugnės Karvelis pastangomis inicijuotas Lietuvos kryždirbystės tradicijų įtraukimas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiuo metu Ugnės Karvelis vardu pavadinta Vytauto Didžiojo universiteto Ugnės Karvelis gimnazija, esanti Akademijos miestelyje, kuri yra Kauno rajone.
https://whc.unesco.org/en/interactive-map/
Regioninis identitetas – apibrėžiamas kaip žmonių, gyvenančių tam tikroje geografinėje teritorijoje arba regione, kolektyvinė tapatybė, kurią formuoja bendros kultūrinės, istorinės, kalbinės, socialinės ir ekonominės savybės. Regioninis identitetas Lietuvoje grindžiamas etnografinių sričių savitumais. Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija, Mažoji Lietuva pasižymi tarminiais, kultūriniais, kulinarinio paveldo, gamtinės aplinkos skirtumais.
Pažintis su Lietuvos etnografiniais regionais puslapyje 👉
https://www.tautinispaveldas.lt/naujienos/etnografiniai-regionai/
SKIRIAMI ŠIE UNESCO KRITERIJAI:
🔹 Kultūros paveldas
🔹 Gamtos paveldas
UNESCO nematerialusis kultūros paveldas: tradicijos, apeigos, amatai, muzika, šokiai, kalba, folkloras ir kiti kultūros reiškiniai, kurie yra svarbūs bendruomenei ar visai žmonijai.
TARPTAUTINĖ PREKYBA
Tarptautinė prekyba – svarbi pasaulio ekonomikos dalis, kurią padeda reguliuoti pasaulio prekybos organizacija (PPO). Pasaulio rinka – globali prekybos erdvė. Pasaulio prekybos organizacijos kasmetinėje ataskaitoje „Pasaulio prekybos ataskaita 2024“ („World Trade Report 2024“) pateikiama informacija apie prekybos raidą, pasaulinės prekybos raidos tendencijas. Didžiausią dalį rinkos pasaulinėje prekyboje užima: Kinija, JAV, Europos Sąjunga. ES viena didžiausių prekybos zonų, kuriai tenka reikšminga dalis pasaulinės prekybos. Pasaulinis prekių srautas nuolat kinta ir priklauso nuo ekonominių, politinių, geografinių (aplinka, iškasenų telkiniai) ir technologinių veiksnių (skaitmenizacija, automatizacija, taikomos inovacijos). Gamybos specializacijos (darbo paskirstymas, pasidalijimas pagal specialybes) pavyzdžiai: Kinija gamina elektroniką, Saudo Arabija eksportuoja naftą, Indonezija aliejinių palmių auginimo lyderė, Brazilija kavos. Geopolitinė įtampa tai politinis veiksnys, kuris yra kliūtis pasaulinei prekybai – sankcijos, embargas (draudimas importuoti arba eksportuoti nustatytas prekes) ir kariniai konfliktai.
Kokios šalys priklauso PPO organizacijai? Daugiau sužinosite pateiktam šaltinyje👉
https://www.wto.org/english/thewto_e/countries_e/org6_map_e.htm
Tarptautinė prekyba vyksta tarp šalių ir įtraukia tarptautinės bendroves. Sąžiningos prekybos principus užtikrina įvairios tarptautinės organizacijos. Kurios skatina aplinkos tausojimą, žmogaus teisių užtikrinimą, teisinį skaidrumą. Kaip atpažinti sąžiningos prekybos produktus? Tvarios prekybos ženklai padeda vartotojams atpažinti produktus, kurie atitinka etiškos gamybos, aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartus. Kaip atpažinti sąžiningos prekybos produktus? Atsakymą sužinosite pateiktam šaltinyje👉
Tarptautinės bendrovės – didelės bendrovės, kurios per savo filialus, atstovybes ar antrines bendroves yra įsikūrusios kelių valstybių teritorijoje. Šios bendrovės išauga iš nacionalinio lygmens į internacionalizaciją. Internacionalizacija – valstybių tarpusavio ekonominių ir socialinių ryšių plėtimas. Skirstoma: gamybos internacionalizaciją, kapitalo internacionalizaciją, ūkinio gyvenimo internacionalizaciją.
Didžiausių tarptautinių bendrovių sąrašas 👉
https://gfmag.com/data/biggest-company-in-the-world/
📝Atlik pateiktas užduotis🌍
🔍Tarptautinė prekyba
✅ 1. Naudodamasis žemėlapiu iš Pasaulio prekybos organizacijos svetainės informacija atlik pateiktas užduotis:
a) Įvardyk 3 ES šalis, kurios priklauso Pasaulio prekybos organizacijai.
b) Paaiškink, kodėl PPO svarbi tarptautinei prekybai.
c) Nurodyk 2 veiksnius, kurie šiuo metu daro įtaką pasaulinės prekybos srautams (remkis ekonominiais, politiniais ar technologiniais aspektais).
d) Įvardyk 1 šalį, kurios ekonomika smarkiai priklauso nuo vienos eksporto prekės. Nurodyk tą prekę.
✅ 2. Pasinaudok šaltiniu ir atlik užduotis 👉 https://www.litdea.eu/vystomasis-bendradarbiavimas/fair-trade/kaip-atpazinti-saziningos-prekybos-zenklus/
a) Paaiškink, ką reiškia sąžininga (fair trade) prekyba.
b) Įvardyk 2 geografinius regionus, iš kurių dažniausiai importuojami sąžiningos prekybos produktai (pvz., kava, kakava, arbata).
c) Įrašyk bent 2 sąžiningos prekybos ženklus (pavadinimai ar aprašymai).
d) Paaiškink, kaip vartotojų pasirinkimai gali daryti įtaką pasaulinei prekybai ir gamintojų gyvenimo kokybei.
PROTEKCIONIZMAS
Protekcionizmas – valstybės ekonominė politika, kuri apsaugo šalies gamintojus nuo užsienio konkurencijos vidaus rinkoje ir padeda jiems skverbtis į užsienio rinkas. Protekcionizmas yra laisvosios prekybos politikos priešingybė, nes šalies gamintojams sudaro palankesnes ekonomines, teisines sąlygas nei užsieniečiams ir didesniu ar mažesniu mastu riboja prekių ir paslaugų importą. Protekcionistinė JAV politikos retorika Donaldui Trampui atėjus į valdžią – viena iš svarbiausių pasaulio žiniasklaidos aktualijų. Po 2022 m. karo Ukrainoje ES įvedė plataus masto sankcijas Rusijos ekonomikai: draudimas importuoti rusišką naftą, dujas ir metalus. Po „Brexit“ JK įvedė naujas protekcionistines priemones žemės ūkio ir pramonės sektoriuose. Tai savotiška rinkos apsauga nuo išorinės konkurencijos. Siekiant apsaugoti vietinę rinką siekiama: remti vietos gamintojus, riboti importą, skatinti eksportą, skatinimas ekonominis suverenumas. Ekonominis suverenumas – tai valstybės gebėjimas savarankiškai formuoti ir įgyvendinti savo ekonominę politiką, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių, tokių kaip tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinės korporacijos. Jis apima įvairius ekonomikos aspektus, įskaitant gamybos, prekybos, finansų ir energetikos sektorius. Protekcionizmo politikos trūkumai: aukštesnės produkcijos kainos, mažiau konkurencijos, pasiūlos ribotumas, eksporto rinkų praradimas, prekybos karas. Vis dažniau girdimas terminas reiškia, kad gali kilti tarptautinis prekybos konfliktas, kuris kenkia kelioms pusėms. Protekcionizmo pranašumai: pramonės stiprinimas, darbo vietų kūrimas, užsienio prekybos balanso gerinimas, konkurencingumo vietniu lygmeniu skatinimas. Nors ši politika priešprieša laisvai prekybai ir laisvoms rinkoms, kuri reiškia ekonominės veiklos apribojimus. Valstybė gali būti suinteresuota plėsti augančią pramonės šaką. Užsienio prekybos balansas – tai skirtumas tarp šalies eksporto (išvežamų prekių ir paslaugų) ir importo (įvežamų prekių ir paslaugų) per tam tikrą laikotarpį. Jis yra vienas svarbiausių rodiklių, nusakančių šalies ekonomikos būklę ir jos santykius su kitomis šalimis. Užsienio prekybos balansas gali būti teigiamas (kai šalies eksportas viršija importą) ir neigiamas (kai šalies importas yra didesnis už eksportą) ir subalansuotas (kai eksportas ir importas yra maždaug vienodas). Mūsų šalis priklauso Europos sąjungai, kuri vadovaujasi bendros rinkos principais, tačiau ES protekcionizmo apraiškos visgi egzistuoja. Lietuvoje taikomi muitai trečiųjų šalių žemės ūkio produktams, skatinamas energetinis protekcionizmas. Elektros importo draudimas iš Baltarusijos Astravo AE, Rusijos ir Baltarusijos sankcijos. Kas yra dempingas? Dempingas – situacija, kai užsienio gamintojas eksportuoja prekes į kitą šalį mažesne nei gamybos arba vidaus rinkos kaina. Antidempingo politika yra svarbi priemonė, kuri skirta apsaugoti vietines įmones nuo nesąžiningos konkurencijos.
Šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Protekcionizmas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. https://www.vle.lt/straipsnis/protekcionizmas/
TRANSPORTAS
Transportas atlieka svarbų vaidmenį pasaulio, regioniniu, lokaliu lygmeniu, nes užtikrina prekių mainus, turizmą, tarptautinius ryšius ir ekonominę integraciją. Jis priskiriamas ekonominės globalizacijos sričiai. Regioniniu mastu transportas jungia miestus, stiprina ūkio ryšius, o vietiniu mastu leidžia žmonėms pasiekti darbą, mokslo įstaigas ar gauti konkrečias paslaugas. Transportas skirstomas į sausumos, vandens ir oro. Sausumos transportas važiuoja keliais ar bėgiais: automobiliai, autobusai, traukiniai, vamzdynai. Vandens transportas plaukia vandeniu, o oro skrenda oru. Transporto infrastruktūrą sudaro viskas, kuo naudojasi transporto priemonės judėdamos: keliai, geležinkeliai, tiltai, tuneliai, viadukai, uostai, oro uostai, krovinių terminalai, dviračių takai, stotelės ir kt.
Ekonomiškai efektyviausias yra jūrų transportas, nes leidžia pervežti didelius kiekius prekių mažomis sąnaudomis. Ekologiškai palankiausios yra geležinkelių, viešojo transporto ir dviračių sistemos, kurios mažina išmetamųjų dujų kiekį. Technologiniu požiūriu pažangiausi yra greitieji traukiniai, elektromobiliai ir autonominės transporto sistemos. Autonominė (bepilotė) transporto priemonė gali judėti savarankiškai. Transportas glaudžiai susijęs su aplinkosauga ir darniu vystymusi. Tvarios transporto priemonės ir infrastruktūra padeda mažinti taršą, triukšmą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro, todėl investicijos į žaliąjį transportą yra būtinos siekiant švaresnės aplinkos. Biokuro naudojimo plėtra pasaulyje yra svarbus žingsnis siekiant tvarumo, nes jis leidžia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Europos Sąjungoje biokuras laikomas didžiausiu atsinaujinančiu energijos šaltiniu, o jo tvarus naudojimas prisideda prie klimato kaitos švelninimo ir energijos tiekimo saugumo didinimo.
Daugiau informacijos apie biokurą rasite šaltinyje.
👉 https://www.biokuras.lt/eko-testas-postas/?utm_source
Oro transportas
Oro transportas šiuolaikiniame pasaulyje leidžia žmonėms, prekėms ir paslaugoms judėti dideliais atstumais. Pasaulio lygmeniu oro transportas yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir globalizacijos pasekmė. Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenimis, dar 2019 metais pasaulyje buvo pervežta daugiau nei 4,5 mlrd. keleivių. Nors pandemija laikinai sustabdė šią plėtrą, šis sektorius greitai atsigavo ir toliau plečiasi Azijos ir Afrikos regionuose. Europos Sąjungoje oro transportas yra susijęs su tvarumo politika, nes ES siekia užtikrinti sklandų, konkurencingą ir ekologiškai atsakingą oro susisiekimą. Vienas svarbiausių tikslų yra sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kurios kyla iš šio sektoriaus. Europos Komisija inicijavo strategiją, kurioje numatyta iki 2030 metų sumažinti emisijas bent 55 %. Oro transportui taikomas ES apyvartinių taršos leidimų prekybos mechanizmas (ETS), todėl oro bendrovės skatinamos investuoti į efektyvesnius orlaivius ir tvarius degalus. Lietuva yra integruota į bendrą ES aviacijos erdvę. 2023 metais Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau nei 6 milijonus keleivių. Vilniaus oro uostas yra svarbiausias šalies aviacijos centras, kuriame buvo įgyvendinta reikšminga infrastruktūros modernizacija, tokia kaip naujo išvykimo terminalo statyba. Kauno ir Palangos oro uostai atlieka svarbų vaidmenį, nes tampa pigių skrydžių centrais. Didžioji dalis Lietuvos keleivių renkasi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Italiją, Skandinavijos šalis, nes tai atspindi ekonominius ryšius ir emigracijos mastus.
Oro transporto ateitis Lietuvoje neatsiejama nuo Europos bei pasaulio tendencijų.
https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-oro-transportas/?utm_source
https://www.ltou.lt/lt/apie-lietuvos-oro-uostus/tvarumas/pagrindines-tvarumo-kryptys-ir-tikslai?utm_source
https://osp.stat.gov.lt/lietuva-skaiciais-2023/transportas?utm_source
Pateikta nuoroda į skrydžių stebėjimo platformą, kuri leidžia stebėti lėktuvų judėjimą visame pasaulyje👉
https://www.flightradar24.com/47.86,30.07/4
Vandens transportas
Vandens transportas yra pagrindinis tarptautinės prekybos variklis, užtikrinantis daugiau nei 80 % pasaulinės prekių apyvartos pagal apimtį. Šis transporto sektorius yra neatsiejamas nuo pasaulinės ekonomikos, geopolitikos ir teisėsaugos sistemų, kurios reguliuoja jūrų kelius, saugumą bei aplinkosaugą. Pagrindiniai jūrų prekybos centrai apima Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos regionus. Azijos šalys, ypač Kinija, dominuoja laivų statyboje ir konteinerių gamyboje, o Šiaurės Amerika ir Europa išlieka svarbiais prekybos mazgais. Tarptautinis vandens transportas remiasi sudėtingu šalių bendradarbiavimo tinklu. Tarptautinį vandens transportą reguliuoja įvairūs teisės aktai ir konvencijos. Europos Sąjunga palaiko nuolatinį dialogą su pagrindiniais pasaulio prekybos partneriais, tokiais kaip JAV, Kinija, Indija ir Japonija, siekdama stiprinti pasaulinės jūrų prekybos sistemos stabilumą. JAV ir ES turi susitarimą dėl trumpų jūrų pervežimų, skatinantį tvarų ir konkurencingą krovinių bei keleivių transportą. 1982 m. priimta Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvencija, kuri nustato valstybių teises ir pareigas jūrose, įskaitant teritorinius vandenis, išskirtines ekonomines zonas ir laivybos laisvę. Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) – siekia užtikrinti saugią, saugią ir aplinkai nekenksmingą laivybą. Ji prižiūri kitas tarptautines konvencijas. SOLAS (Tarptautinė konvencija dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje) – nustato laivų saugos standartus. MARPOL (Tarptautinė konvencija dėl taršos iš laivų prevencijos) – reguliuoja taršos kontrolę. STCW (Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo) – nustato jūrininkų kvalifikacijos reikalavimus. Vandens transportas yra neatsiejama pasaulinės prekybos ir ekonomikos dalis, kurią formuoja geopolitiniai santykiai ir tarptautinė teisė. Supratimas apie šio sektoriaus struktūrą ir reguliavimą yra būtinas siekiant užtikrinti saugią, efektyvią ir tvarią jūrų prekybą.
Peržiūrėti interaktyvų laivų judėjimo žemėlapį 👉https://www.marinetraffic.com/en/ais/home/centerx:7.6/centery:43.1/zoom:3
https://unctad.org/publication/review-maritime-transport-2024?utm_source https://transport.ec.europa.eu/transport-modes/maritime/international-cooperation-and-coordination_en?utm_source
https://www.imo.org/en/About/Pages/Default.aspx?utm_source
https://www.imo.org/en/About/Pages/Default.aspx?utm_source
Vamzdynai
Vamzdynai skirti naftos ir dujų transportavimui tūkstančius kilometrų nuo gavybos vietų iki vartotojų. Tai greitas ir saugus tiekimo būdas. Lietuvoje veikia strategiškai svarbus gamtinių dujų vamzdynų tinklas, kuris užtikrina energetinį saugumą. Šalies tinklas yra sujungtas su: Latvija per Kiemėnų dujų apskaitos stotį (naudojama dujų srautų balansavimui Baltijos šalyse), Lenkija per GIPL (Gas Interconnection Poland–Lithuania) jungtį, veikiančią nuo 2022 m. gegužės.
Logistika
Logistika apima prekių, paslaugų, informacijos ir išteklių judėjimo planavimą, įgyvendinimą ir kontrolę nuo tiekimo šaltinio iki galutinio vartotojo. Pagrindinis logistikos tikslas yra užtikrinti, kad tinkama prekė pasiektų tinkamą vietą laiku. Pasauliniu mastu logistikos tinklai jungia gamybos, sandėliavimo ir platinimo centrus visame pasaulyje. Vietiniu lygmeniu logistika apima paskirstymą miestuose ar šalies viduje kaip maisto tiekimas į prekybos tinklus ar kurjerių pristatymo paslaugos.
Geležinkelių transportas
Geležinkelių tinklas yra vienas svarbiausių sausumos transporto būdų, o ypač krovinių transportavimas. Pagal Pasaulio banko duomenis, didžiausią bendrą geležinkelių ilgį turi Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusija, Kinija, Kanada ir Indija. Šiuose regionuose geležinkeliai atlieka itin svarbų vaidmenį vidaus, tarptautiniame logistikos tinkle. Europa turi tankų ir modernizuotą geležinkelių tinklą. Vakarų Europoje yra geriausia geležinkelių infrastruktūra. Daugelyje ES šalių vystomi greitųjų traukinių tinklai. Prancūzijos traukiniai laikomi vienais patikimiausių greitojo susisiekimo sistemų Europoje. Kinijoje greitieji traukiniai jungia didmiesčius.
Ilgiausios geležinkelių trasos pasaulyje:
✅ 1. Transsibiro geležinkelis (Rusija) apie 9 259 km nuo Maskvos iki Vladivostoko.
✅ 2. Maskva – Pchenjanas (Rusija – Šiaurės Korėja) apie 7 874 km.
✅ 3. Indian Pacific (Australija) jungia Sidnėjų su Pertą apie 4 352 km.
✅ 4. Toronto – Vankuveris (Kanada) apie 4 466 km.
✅ 5. Niujorkas – San Franciskas (JAV) apie 4 390 km.
Internetinis žemėlapis, kuriame pateikiama pasaulinė geležinkelių infrastruktūra 👉
https://www.openrailwaymap.org/
GAMYBA
Gamyba – procesas, kurio metu iš žaliavų ar komponentų pagaminami galutiniai produktai. Pramonė – gamybos sfera, apimanti žaliavų perdirbimą, medžiagų ir pusgaminių kitoms pramonės įmonėms gamybą bei galutinės produkcijos gamybą. Pramonė apima visas veiklas, kurios susijusios su prekių kūrimu, apdirbimu, perdirbimu arba surinkimu ir yra priskiriama II ūkio sektoriui. Pramonė yra vienas svarbiausių ekonomikos variklių pasaulyje. Gamybos sektorius sukuria didelę dalį pasaulio BVP, o ypač Kinijoje, JAV, Vokietijoje, Japonijoje. Gamybos mastai didėja dėl technologijų proveržio: automotizacija, robotizacija, skaitmenizacija.
Apdirbamoji pramonė – maisto, tekstilės, elektronikos, chemijos, automobilių gamyba.
Energetikos pramonė – elektros, šilumos, kuro gamyba.
Statybos pramonė – pastatų, kelių, tiltų ir kitų infrastruktūros objektų statyba.
Kinija – lyderė tekstilės ir drabužių gamyboje, nes ji gamina audinius, pluoštus, siuva. Nike bendradarbiauja su gamyklomis Kinijoje, kurios taip pat tiekia produktus ir Adidas. Zara produkcijos gamyba vykdoma Italijoje, bet medžiagos ar daliniai komponentai gaunami iš Azijos.
Pramonės šaka yra įmonių, kurios gamina produkciją, naudoja žaliavas ir gamybos procesus visuma. Pramonės šakos grupuojamos pagal pagrindinius gaminius ir jų paskirtį. Pagal paskirtį: automobilių pramonė, avalynės pramonė, maisto pramonė, medicinos pramonė, plaušienos ir popieriaus pramonė, tekstilės pramonė ir kt. Pagal gamybos pobūdį: biochemijos pramonė, kasybos pramonė, siuvimo pramonė. Pagal naudojamas žaliavas: linų apdirbimo pramonė, metalo apdirbimo pramonė, naftos perdirbimo pramonė ir pan.
Pramonės išdėstymo veiksniai – tai veiksniai, nuo kurių priklauso pramonės įmonės kūrimosi vietos parinkimas. Svarbiausi veiksniai, kurie lemia pramonės išdėstymą yra žaliavos, energetiniai ištekliai, darbo jėga, transportas, socialinės ir įvairios infrastruktūros lygis, pardavimo rinkų artumas ir kita.
.
Pramonė priskiriama ekonominės globalizacijos sričiai. Šiuolaikinė pramonė jau ne lokalus reiškinys, nes gamybos procesai vyksta keliose šalyse ir priklauso nuo darbo jėgos kainos, technologinių galimybių ar žaliavų prieinamumo. Produktas, kurį vartotojas įsigyja, gali būti sukurtas ir pagamintas kelių žemynų bendradarbiavimo pagrindu. Produkto dizainas gali būti sukurtas Vokietijoje, o komponentai pagaminti Kinijoje, surinkti Vietname, o prekė parduodama JAV ar Europoje.
Globalizacija skatina šalių specializaciją ir tarpusavio priklausomybę. Vienos šalys tampa technologijų centrais, o kitos pigių žaliavų ar darbo jėgos tiekėjomis.
Chemijos pramonė yra viena svarbiausių pasaulio ūkio šakų. Ji tiekia medžiagas žemės ūkiui, statybai, medicinai, energetikai ir buičiai. Kinija, JAV, Vokietija gamina trąšas, plastiką, vaistus, buitinę chemiją. ES daug dėmesio skiriama aplinkosaugai ir naujoms technologijoms, todėl gaminami draugiškesni aplinkai valikliai, bioplastikai, vaistai.
Lietuvoje chemijos pramonė svarbi eksportui ir žemės ūkiui. „Achema“ (Jonava) gamina trąšas. Ji yra didžiausia Baltijos šalyse azoto trąšų ir pramoninių chemikalų gamintoja. Pandemijos laikotarpiu labai išaugo dezinfekavimo priemonių gamyba. AB „Lifosa“ (Kėdainiai) gamina fosforo trąšas ir techninius fosfatus.
Juodoji metalurgija, tai metalo apdirbimo pramonės šaka, kuri gamina ketaus, plieno ir kitus metalus. Šioje pramonėje išlydomas metalas ir gaminami įvairūs gaminiai: sijos, bėgiai, lakštai, vamzdžiai, viela. Metalurgija svarbi pramonės šaka, apimanti metalų gavybą, lydymą ir apdirbimą. Pasaulyje didžiausios metalurgijos valstybės yra Kinija, Indija ir Rusija, kur gaminamas didžiausias kiekis plieno, aliuminio ir kitų metalų. Europos Sąjungoje pagrindiniai metalurgijos centrai yra Vokietija, Lenkija, Italija, Prancūzija, kur gaminamos tiek žaliavos, tiek aukštos pridėtinės vertės metaliniai gaminiai, naudojami automobilių, statybos ir inžinerijos pramonėje. Didžiausios pasaulyje geležies rūdos kasyklos yra Brazilijoje, o Europoje–Kiruna Švedijoje. Lietuvoje veikia „Lietuvos geležinkeliai“ (bėgių priežiūra, metalo naudojimas) ar „Plieno spektras“. Dauguma žaliavų importuojama, o gamyba dažniausiai skirta vidaus rinkai ir eksportui į ES šalis.
Aukštųjų technologijų pramonė
Aukštųjų technologijų pramonė – informacinės technologijos, elektronika, biotechnologijos, kosmoso pramonė ir dirbtinis intelektas. Pasaulio mastu šalys lyderės yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Pietų Korėja ir Vokietija. JAV išsiskiria „Silicio slėniu“, kuriame veikia pasauliniai milžinai: „Apple“, „Intel“, „Google“.
Europos Sąjungoje aukštųjų technologijų pramonė laikoma strateginiu prioritetu. Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose vystomi mikroschemų, farmacijos sektoriai.
Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonė turi didelį potencialą. Svarbios sritys: biotechnologijos, lazerinė optika, informacinės technologijos. Lietuva garsėja pasaulinį lygį pasiekusiais lazeriais. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius padarė pažangą biotechnologijų srityje ir laikoma Baltijos regiono lydere: molekulinė biologija, genų inžinerija, farmacija ir diagnostika. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (Vilnius) yra viena didžiausių pasaulyje molekulinių biologinių reagentų gamintojų, aptarnaujanti viso pasaulio mokslininkus. Mokslo ir technologijų parkai – teritorijos, kuriose mokslininkai, verslininkai, technologijų kūrėjai vysto inovacijas ir kuria pažangius produktus. Juose gaminama: mikroschemos, jutikliai, biotechnologiniai produktai, diagnostikos priemonės, programinė įranga, dirbtinio intelekto įrankiai.
Didžiausi ir žinomiausi parkai yra:
Silicio slėnis (Silicon Valley, JAV) – pasaulinis IT, puslaidininkių ir startuolių centras (Google, Apple, Intel). Tsukuba Science City (Japonija) – mokslo miestas.
Sophia Antipolis (Prancūzija) – didžiausias Europos technologijų parkas, specializuojasi IT, sveikatos ir aplinkos srityse.
Inovacija – tobulesnis technologinis
sprendimas.
Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje įstatymu nustatytos ypatingos ekonominės ir teisinės ūkio subjektų funkcionavimo sąlygos.
Mokslo ir technologijų parkai (MTP) prisideda prie šalies ekonomikos augimo, skatindami inovacijas, naujų įmonių kūrimąsi, verslo ir mokslo bendradarbiavimą bei technologijų perdavimą. Jie veikia kaip technologinio verslo inkubatoriai, teikdami konsultacijas, mokymus ir pagalbą smulkiajam bei vidutiniam verslui, o ypač inovatyvioms įmonėms.
Pagal Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymą MTP vykdo šias funkcijas:
skatina mokslo ir technologinių žinių sklaidą, sudaro sąlygas viešinti mokslinių tyrimų rezultatus, stiprina mokslinių institucijų ir verslo ryšius, propaguoja inovacijų kultūrą.
Šiuolaikinės pasaulinės inovacijos apima įvairias technologijų sritis, nuo dirbtinio intelekto iki tvarios energetikos. Inovacijos: dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, finansinės technologijos, sveikatos techlogogijos ir biotechnologijos, vaizdo žaidimų sektorius, išmanios transporto sistemos. Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) anglų kalba (ICT – Information and Communication Technologies) iš esmės pakeitė žmonių darbo, bendravimo ir gyvenimo būdą bei laikomos ketvirtosios pramonės revoliucijos pradžia. ES IRT sektorius turi didelį augimo potencialą, tačiau pasauliniu mastu nusileidžia JAV ir Kinijai pagal sektoriaus dydį, nors lenkia Kiniją pagal IRT darbuotojų skaičių. IRT laikomos svarbiu inovacijų ir proveržio technologijų vystymo veiksniu.
https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/inovaciju-veiklos-sritis/parama-inovaciju-pletrai/konsultacine-informacine-parama/mokslo-ir-technologiju-parkai1/https://inovacijuagentura.lt/site/binaries/content/assets/analitika/apzvalgos/2023/informaciniu-ir-rysiu-technologiju-pasauliniu-tendenciju-apzvalga.pdf?utm_source
Lietuvoje veikia 7 laisvosios ekonominės zonos (LEZ): Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Kėdainių ir Akmenės. Jos steigiamos siekiant pritraukti užsienio investicijas, skatinti gamybą, kurti darbo vietas ir plėtoti regionus.
Pagrindiniai aspektai:
LEZ įmonėms taikomos mokestinės lengvatos, įskaitant 0 % pelno mokestį 10 metų, 7,5 % – dar 6 metus.
Įmonės taip pat nemoka nekilnojamo turto mokesčio ir gauna lengvatas, jei atitinka nustatytus investicijų ir veiklos kriterijus.
Iki 2017 m. LEZ įmonės sukūrė 1,24 mlrd. Eur pajamų, apie 5 000 darbo vietų, o eksportas sudarė 75 % jų pardavimų.
Dauguma LEZ įmonių yra užsienio kapitalo, dominuoja gamybinės veiklos (automobilių dalys, mediena, baldai, medicinos įranga).
Kauno LEZ – viena iš sėkmingiausių, kuriasi tokios įmonės kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“.
Šaltinis: VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje: 2019 m. analizė. Vilnius, 2019https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Investicijos/IL/LEZ-Lietuvoje.pdf
Dirbtinis intelektas (DI) – tai kompiuterinių sistemų gebėjimas imituoti žmogaus protines funkcijas: mokymąsi, sprendimų priėmimą, kalbos atpažinimą ir kt. Dirbtinis intelektas (angl. Artificial Intelligence) – tai technologija, leidžianti kompiuteriams vykdyti užduotis. Jo plėtra yra vienas svarbiausių šiuolaikinių technologinių proveržių. Pritaikomas: pramonėje, medicinoje, transporto, švietimo, finansų sistemoms ir kitur.
https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/european-approach-artificial-intelligence
https://www.europarl.europa.eu/topics/lt/article/20200827STO85804/kas-yra-dirbtinis-intelektas-ir-kaip-jis-naudojamas
Robotų gamyba – tai viena sparčiausiai augančių pramonės šakų, glaudžiai susijusi su automatizacija, dirbtiniu intelektu ir inovatyvių technologijų diegimu. Pritaikomi šiose srityse: medicina, logistika, pramonė, paslaugos, karinė ir kosminė pramonė.
https://ifr.org/
📝Atlik pateiktas užduotis🌍
✅ 1. Pramonės šakų klasifikavimas
Perskaitęs pateiktas pramonės šakas, priskirk jas tinkamai grupei pagal klasifikavimo kriterijų (gamybos paskirtis, pobūdis arba žaliavos).
Pramonės šakos:
Naftos perdirbimo pramonė
Avalynės pramonė
Linų apdirbimo pramonė
Biochemijos pramonė
Siuvimo pramonė
Medicinos pramonė
Grupės:
A) Pagal gamybos paskirtį
B) Pagal gamybos pobūdį
C) Pagal naudojamas žaliavas
✅ 2. Pramonės išsidėstymo veiksnių analizė
Įsivaizduok, kad planuojama statyti naują automobilių gamyklą.
Įvardyk keturis svarbiausius veiksnius, lemiančius vietos pasirinkimą ir paaiškink, kodėl kiekvienas pasirinkimas svarbus.
Pvz.:
___________________________________ – ___________________________________
___________________________________ – ___________________________________
___________________________________ – ___________________________________
___________________________________ – ___________________________________
✅ 6. Užpildykite žemiau pateiktą lentelę.
✅ 7. LEZ LIETUVOJE https://regionugidas.lt/laisvosios-ekonomines-zonos-lietuvoje-kauno-lez/
✅ 3 Pasaulinė tiekimo grandinė. Perskaityk pateiktą situaciją ir atsakyk į klausimus.
Situacija:
Išmanusis telefonas, kurį įsigijo pirkėjas Europoje: suprojektuotas Japonijoje, procesorius pagamintas Pietų Korėjoje, ekranas pagamintas Kinijoje, surinktas Vietname, o parduotas Vokietijoje.
a) Kodėl išmaniųjų telefonų gamyba vyksta keliose šalyse, o ne vienoje vietoje?
_____________________________________________________________
b) Įvardyk du veiksnius, kurie lemia atskirus gamybos etapus.
1. __________________________ – ____________________________
2. __________________________ – ____________________________
c) Kaip ši gamybos schema susijusi su globalizacija?
_____________________________________________________________
✅ 4. Šalių specializacija pasaulinėje pramonėje. Perskaitęs teiginius, priskirk šaliai jos specializacijos sritį.
Šalys: JAV, Kinija, Vokietija, Indija, Saudo Arabija.
A) Naftos išgavimas ir eksportas
B) Elektronikos komponentų gamyba ir surinkimas
C) Programinės įrangos kūrimas ir IT paslaugos
D) Inžinerinių gaminių ir dizaino kūrimas
E) Aukštųjų technologijų inovacijos ir rinkodara
✅ 5. Aukštųjų technologijų pramonė
Kurioje šalyje yra Silicio slėnis, kuris laikomas pasauliniu IT ir technologijų centru?
A) Vokietija
B) Japonija
C) Jungtinės Amerikos Valstijos
D) Pietų Korėja
Kuri aukštųjų technologijų sritis Lietuvoje yra laikoma tarptautiniu mastu pažengusia ir pripažinta?
A) Kosmoso tyrimai
B) Lėktuvų pramonė
C) Lazerinė optika
D) Automobilių gamyba
Kuri įmonė Lietuvoje gamina molekulinius biologinius reagentus ir aptarnauja pasaulio mokslininkus?
A) Achema
B) Thermo Fisher Scientific Baltics
C) Lifosa
D) Teltonika
Kokiu tikslu statomi mokslo ir technologijų parkai?
A) Statyti infrastruktūrą kaimo vietovėse
B) Skatinti tradicinių pramonės šakų eksportą
C) Vystyti inovacijas, kurti pažangius produktus ir bendradarbiauti tarp mokslo ir verslo
D) Organizuoti parodas ir turistinius renginius
✅ 8. Pasitikrink skyriaus sąvokas
👉 https://wordwall.net/lt/resource/91456081/skyriaus-s%c4%85vokos
🧠 Priskirk sąvokas jų apibrėžimams.
© Eglė Poderienė, www.geografija12klasei.com, 2025.
Visos teisės saugomos. Turinys naudojamas tik mokymosi tikslais. Be raštiško autoriaus sutikimo draudžiama kopijuoti, platinti ar naudoti komerciniais tikslais.
