KLIMATAS

Klimatas – tai ilgalaikis tam tikros vietovės orų sąlygų vidurkis. Jis nusako, kokios temperatūros, kritulių, vėjo, atmosferos slėgio, atmosferos reiškinių ir kitos sąlygos vyrauja tam tikroje vietoje. Įprastai klimato sąlygos apskaičiuojamos naudojant bent 30 metų duomenis.  

 

„Globali klimato kaita yra neginčijamas faktas. Nuo XX amžiaus šeštojo dešimtmečio vykstantys pokyčiai – atmosferos ir vandenyno įšilimas, sniego ir ledo dangos nykimas bei vandenyno lygio kilimas – pastaruosius šimtmečius neturi analogų.  Daugelis pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų ir matavimų patvirtina faktą, kad klimato kaita jau dabar vyksta sparčiai. JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (angl. NASA) mokslininkai išskiria šiuos pagrindinius dabartinę klimato kaitą apibūdinančius rodiklius: didėjanti globalioji temperatūra ir kylantis jūros lygis, šylantys ir rūgštėjantys vandenynai, tirpstantys žemyniniai ir kalnų ledynai, mažėjantys Arkties ledo ir sausumos sniegu padengti plotai bei dažnėjantis ekstremalių orų pasikartojimas“.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. (2019). 100 klausimų apie klimato kaitą. 

https://am.lrv.lt/uploads/am/documents/files/KLIMATO%20KAITA/Studijos%2C%20metodin%C4%97%20med%C5%BEiaga/2019%20m_%20100%20kl_apie%20klimato.pdf

 

Kova su klimato kaita 

Klimato kaitos programa – LT programa, kurios lėšos gaunamos iš parduotų taršos leidimų ir naudojamos klimato kaitos padarinių švelninimui bei prisitaikymui. Programą administruoja Aplinkos ministerija.

Finansavimo sritys

Energijos efektyvumas: daugiabučių ir individualių namų renovacija, viešųjų pastatų modernizavimas.

Atsinaujinančios energijos ištekliai: saulės, biokuro jėgainės, ekologiškas transportas.

Vystomasis bendradarbiavimas: saulės elektrinės besivystančiose šalyse (Armėnija, Sakartvelas, Moldova).

Visuomenės švietimas: klimato kaitos kampanijos, leidiniai.

Europa siekia būti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Šalys įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m., o iki 2050 m. Europa taptų klimatui neutrali. EUROPOS ŽALIASIS KURSAS grindžiamas: tvaraus transporto, atsinaujinančios energetikos, pastatų energetinio efektyvumo, žaliosios pramonės revoliucijos plėtra.

🌍 Pagrindiniai tarptautiniai susitarimai:

Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija – pasaulinis susitarimas, kuriuo siekiama stabilizuoti ŠESD koncentraciją atmosferoje.

1997 m. Kioto protokolas – pirmasis teisiškai privalomas susitarimas, įpareigojantis išsivysčiusias šalis mažinti ŠESD išmetimus (oficialiai nebegalioja nuo 2020 m).

2015 m. Paryžiaus susitarimas – ambicingiausias klimato kaitos susitarimas, kuriuo šalys įsipareigojo riboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5–2 °C, mažinti emisijas ir rengti nacionalinius klimato veiksmų planus.

Klimatas pagal apimamos teritorijos dydį skirstomas: 

1) Globalus klimatas apima visą Žemę ir padeda suprasti klimato kaitą bei temperatūros kilimą.

2) Regioninis klimatas nusako didelių teritorijų orų sąlygas. Jis apima šilumines juostas: karštąją, vidutinių platumų ir šaltąją.

3) Vietinis klimatas būdingas šalims ar miestams ir priklauso nuo reljefo, jūros artumo ir kitų veiksnių. Lietuvos teritorija išsidėsčiusi – vidutinių platumų klimato juostoje, pereinamo tipo tarp jūrinio ir žemyninio klimato. 

4) Mikroklimatas – tai labai mažos teritorijos klimatas: parko, miško, ežero, miesto. Savitą vietovės mikroklimatą gali nulemti aplinkos veiksniai, tokie kaip pastatų išdėstymas, augalų tankis, augalų rūšys ar dirvožemio ypatybės.   

Klimatą tiria klimatologai, o mokslas, tiriantis Žemės klimatą, jį lemiančius veiksnius, tipus ir kaitą, vadinamas klimatologija. Klimato kaita yra ilgalaikiai klimato pokyčiai, kurie apima temperatūros kilimą, kritulių pasiskirstymo svyravimus ir ekstremalių orų reiškinių intensyvėjimą. Lietuvoje oro temperatūros kaita stebima nuo XVIII a., todėl stebimi reikšmingi klimato pokyčiai, kurie daro įtaką gamtinei aplinkai bei visuomenės gyvenimui. Siekiant sušvelninti neigiamus padarinius, būtina tęsti mokslinius tyrimus, stiprinti klimato kaitos valdymo politiką ir skatinti visuomenės sąmoningumą bei prisitaikymą prie kintančių oro sąlygų. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius 30 metų Lietuvoje pastebimi šie klimato pokyčiai:

Vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje nuo 1961 iki 2022 metų pakilo 2,3 °C.  Prognozuojama, kad ateityje šis rodiklis gali padidėti dar nuo 1 iki 3 laipsnių.  Karštų dienų, kai maksimali paros oro temperatūra viršija 30 °C, skaičius išaugo daugiau nei tris kartus. Šaltų dienų, kai oro temperatūra nukrinta iki -20 °C, skaičius sumažėjo  perpus. Metinis kritulių kiekis padidėjo apie 73 mm arba 11 proc., o saulės spindėjimo trukmė – 7 proc. arba 127 valandomis. Klimato kaita Lietuvoje pasireiškia ir ekstremalių meteorologinių reiškinių dažnėjimu. 

Antropogeniniai klimato veiksniai

Mūsų planetos klimatas nuolatos kito. Per 650 000 metų planetoje vyko septynių ledynmečių ir tarpledynmečių ciklai. Daugelį jų sukėlė cikliniai Žemės orbitos pasikeitimai, Saulės aktyvumo svyravimai, atmosferos cheminės sudėties pokyčiai, ugnikalnių veikla. Dabartiniai pokyčiai vyksta dėl žmogaus veiklos poveikio geosferoms. Antropogeninė (žmogaus) veikla išbalansavo natūralius Žemės klimato reguliavimo procesus, kurie per milijonus metų leido išlaikyti palankias sąlygas gyvybei. Šie procesai sudaro sudėtingą tarpusavio sąveikų sistemą tarp atmosferos, litosferos, hidrosferos ir biosferos. ​​​​​​Žmonės kirto miškus, eksploatavo iškasenas, sausino pelkes, naikino natūralias pievas, plėtė pasėlių plotus, statė miestus ir urbanizuotas teritorijas. Žmogaus veikla keitė gamtos ciklus, todėl sutrikdė anglies apytaką, vandens cirkuliaciją ir balansą. Atmosferos pokyčiai: ŠESD emisijos, smogas, šiluminių salų efektas. Šiluminių salų efektas – tai reiškinys, kai miesto ar urbanizuota teritorija tampa žymiai šiltesnė už ją supančias kaimiškas ar natūralias vietoves, o ypač naktį. Pokyčiai litosferoje: žaliavų eksplotavimas keičia paviršiaus reljefą,  dirvožemio erozija dėl intensyvios žemdirbystės ir miškų kirtimo, statyba niokoja dirvožemį. Hidrosfera: vandens telkinių tarša, keičiasi upių slėnių erozijos intensyvumas, užtvankos trikdo vandens apytaką, melioracija ir kanalizacijos sistemos keičia natūralių vandens telkinių tėkmes, vandens trūkumas ar perteklius dėl intensyvaus drėkinimo ar išteklių eikvojimo. ​​Naftos išsiliejimas jūroje įtakoja pokyčius geosferose. Poveikis hidrosferai (vandeniui), biosferai (gyvybei), litosferai (pakrantėms), atmosferai (išgaruojantys angliavandeniliai). Miško kirtimas kalnuose: poveikis litosferai (dirvožemio erozija), hidrosferai (paviršinio nuotėkio pokyčiai), atmosferai (mažesnis CO₂ sugėrimas), biosferai (gyvūnų buveinių naikinimas).

XVIII amžiuje ėmė sparčiai plėtotis pramonė. Iškastinio kuro deginimas lėmė atmosferos cheminės sudėties pokyčius. Lietuvos aplinkos ministerijos išleistoje elektroninėje knygoje „100 klausimų apie klimato kaitą“, teigiama, jog 2015 metais CO₂ koncentracijos atmosferoje viršijo 400 ppm. Toks didelis ir spartus koncentracijos augimas neturi analogų. XX amžiaus pradžioje CO₂ koncentracija siekė tik apie 290 ppm. 4,5 mln. metų Žemės istoriją galima suskirstyti į 2 epochas: ikiindustrinę iki 1750 metų ir industrinę. Pramonės perversmo metu svarbiausiu klimato kaitos veiksniu tapo ŠESD koncentracijos didėjimas atmosferoje ir žemėnaudos keitimas. 

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) – tai dujos, kurios kaupiasi atmosferoje ir sulaiko dalį Žemės spinduliuojamos šilumos, todėl kyla pasaulinė temperatūra. Šios dujos sustiprina natūralų šiltnamio efektą. Svarbu mažinti jų išmetimą, kad būtų stabdomas pasaulinės temperatūros kilimas.